Įvyko 9-oji Europos Bankininkystės ir finansų konferencija

10.06.2021 Įvyko 9-oji Europos Bankininkystės ir finansų konferencija

Birželio 9 d. Vilniuje įvyko 9-oji Europos Bankininkystės ir finansų konferencija, kurios tema šiemet buvo „Tektoniniai poslinkiai bankininkystėje“. Konferencijoje didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų vadovai bei Švedijos bankų ir „Fintech“ industrijos atstovai aptarė iššūkius, su kuriais finansų sektorius susidūrė per pastaruosius metus bei diskutavo apie jo atsparumą sunkumams, galintiems kilti ateityje.

Renginį atidarė ir visus susirinkusius sveikino Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkė Lina Šiumetė, Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton bei konferencijos moderatorius – TGS Baltic vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis.

Bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė savo pranešime apžvelgė finansų skaitmenines transformacijas. Ji atkreipė dėmesį, kad pokyčius šioje srityje, kuriuos stipriai nulėmė technologijos bei pandemija, geriausiai iliustruoja retėjantis atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Tačiau per dešimtmetį išaugę ir vis dar dažnėjantys pervedimai bankinėmis kortelėmis 2020-aisiais šiek tiek sustojo. Praėjusių metų pirmą pusmetį pastebėtas padidėjęs grynųjų pinigų iš banko sąskaitų išėmimas, kurį lėmė pandemija bei žmonių noras laikyti santaupas namuose.

„Vis dėlto, reikėtų pasidžiaugti, kad lyginant su kitų Europos šalių gyventojais, Lietuvos piliečiai dažniau renkasi atsiskaityti bankiniais pavedimais nei grynaisiais pinigais. Tokį įprotį, žinoma, dar labiau paskatino pandemija“, – sakė E. Čipkutė.

Ji pažymėjo, kad pokyčius bankininkystės srityje stipriai lemia ne tik pandemija, elektroninės finansų technologijos – „FinTech“ rinka bet ir neobankai, kurie leidžia vykdyti operacijas globaliniu mastu. Prieš penkerius metus atsiradęs toks technologinis pokytis, anot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės, yra labai svarbus ir jau dabar suteikia progą rečiau atsiskaityti grynaisiais pinigais.

„Pavyzdžiui, Švedija sėkmingai žengia atsiskaitymo be grynųjų pinigų kryptimi ir priėmė nutarimą, jog nuo 2023 jie nebebus naudojami. Panašias politikas stengsis įgyvendinti ir kitos skandinavų šalys“, – pasakojo E. Čipkutė.

„Revolut“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika, kalbėjęs apie greitą perėjimą prie skaitmeninės bankininkystės apžvelgė globalinę finansinę situaciją. Anot, jo, koronavirusas dešimt kartų padidino atsiskaitymus „Revolut“ programa Baltijos šalyse, padidėjo vartotojų skaičius ir buvo pristatytos „Revolut“ kortelės Lietuvoje bei Lenkijoje. Taigi, tai patvirtina, kad šiomis dienomis vis mažiau žmonių atsiskaitydami naudoja grynus pinigus.

„Tikėtina, kad po maždaug trijų metų dar labiau išaugs draudimo technologijos, B2B ir B2C verslo modeliai taps vientisi, dar labiau išpopuliarės atviroji bankininkystė, tobulės kasdienės kortelių naudojimo funkcijos, jos bus pritaikytos ir labai jauno amžiaus žmonėms“, – ateities pokyčius pristatė A. Bičeika.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis konferencijoje apžvelgė Baltijos šalių ekonominę padėtį. Pradėjęs nuo koronaviruso statistikos aptarimo, N. Mačiulis pasidžiaugė, jog situacija gerėja dėl sukurtų vakcinų ir besiskiepijančių žmonių, tačiau neatmetė galimybės, kad rudenį galimai bus sulaukta dar vieno užsikrėtimų šuolio.

„Reikėtų pabrėžti, jog Baltijos šalys dėl koronaviruso nukentėjo ne taip stipriai ir turėjo kur kas mažesnę recesiją nei kitos Europos valstybės, o ekonomika, priešingai nei turizmo, pramogų industrijose, patyrė vos juntamus pokyčius“, – kalbėjo N. Mačiulis bei pažymėjo, kad ekonominė situacija sparčiai gerėja ir netrukus ji turėtų grįžti į tokią pačią padėtį, kurioje buvo prieš karantiną.

Nors prognozės ir pozityvios, N. Mačiulis teigė, kad yra ir nerimą keliančių faktorių. Tai yra didėjantis pinigų kiekis, kuris sukels infliaciją, tačiau tai nerimą kelia jau ne pirmus metus. „Nors centriniai bankai siūlo dėl to nesijaudinti ir teigia, kad infliacija yra laikina, daugelyje šalių matome, kad tai nėra tik tarpinis efektas ir gali ateityje paveikti didesnes ekonomikas“, – prognozavo N. Mačiulis.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vadovas Jokūbas Markevičius, „BMI Institute“ transformacijų ir partnerystės direktorius Mantas Marčiulaitis, patirtimi dalijosi „Citadele“ filialo vadovas Lietuvoje Vaidotas Gurskas ir SEB banko Inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas bei Švedijos finansų priežiūros institucijos Inovacijų centro vadovas Peras Nordkvistas.

Taip pat buvo analizuojama „FinTech“ rinka: „Investuok Lietuvoje“ vyresnioji patarėja investicijų klausimais Rugilė Stonytė apžvelgė, kokius pokyčius išgyveno šis sektorius ir kokioms pasaulinėms tendencijoms turėtume ruoštis. O apie išmoktas pandemijos pamokas bei „FinTech“ ir tradicinių bankų sinergijas kalbėjo „ConnectPay“ generalinio direktoriaus pavaduotoja ir valdybos narė Agnė Selemonaitė, „European Merchant Bank“ vietinių pardavimų vadovas Justinas Dedela ir „ArcaPay“ įkūrėjas, generalinis direktorius Marius Bausys.

Konferenciją organizavome kartu su Švedijos prekybos rūmais Lietuvoje bei su Švedijos ambasada Vilniuje.