Dar vienas būdas išjudinti Lietuvos kapitalo rinką

10.11.2020 Dar vienas būdas išjudinti Lietuvos kapitalo rinką

Komentaro autorius asocijuotasis partneris Mantas Gofmanas

Ką tik įvyko didžiausias viešas akcijų siūlymas (angl. initial public offering, IPO) Baltijos šalyse, kurio metu „Ignitis grupė“ pritraukė 450 mln. EUR kapitalo. Tai – iš tiesų neeilinis įvykis mūsų kapitalo rinkose, ką pirmąją bendrovės akcijų listingavimo dieną ne kartą minėjo tiek finansų ministras, tiek „Nasdaq Vilnius“ vadovai, tiek ir pačios bendrovės atstovai.

Visi sutartinai taip pat išreiškė viltį, kad šis IPO galėtų būti pavyzdžiu ir kitoms valstybinėms bei privačioms bendrovėms, svarstančioms viešai pritraukti kapitalą, kas neabejotinai pagyvintų mūsų kapitalo rinką.

Tačiau JAV pastaruoju metu IPO skaičius ženkliai kyla, be kita ko, ir dėl IPO, kurias vykdo taip vadinamos specialios paskirties įsigijimo bendrovės (angl. special-purpose acquisition companies, SPACs). Šio proceso esmė, kad sukuriama nauja SPAC, neturinti jokios veiklos istorijos. Jos tikslas IPO metu pritraukti kapitalo, kuris būtų naudojamas įsigyjant jau veikiančias bendroves arba susijungiant su jomis, tokiu būdu įtraukiant jas į viešą apyvartą be „tradicinio“ IPO.

Nors šie SPAC IPO žinomi jau kurį laiką, tačiau pastaraisiais metais JAV imti naudoti labai plačiai. Pagal „Dealogic“ pateikiamus duomenis, šiais metais JAV SPACs jau pritraukė 40,4 mlrd. dolerių, palyginus su 13,5 mlrd. per visus 2019 metus, kuomet irgi metai buvo rekordiniai. Palyginimui, „tradicinių“ IPO būdu šiemet JAV pritraukta 51,3 mlrd. dolerių, panašiai kaip ir 2019 m. SPACs šiais metais JAV įvykdė 47 sandorius, kurių bendra vertė 50,2 mlrd. dolerių, palyginus su 22 sandoriais, kurių vertė 15,1 mlrd. 2019 metais.

Taigi, siekiant ir toliau išjudinti bei vystyti išjudinti Lietuvos kapitalo rinką, pats laikas būtų apsvarstyti šią galimybę tiek mūsų rinkos dalyviams (pirmiausia finansų tarpininkams, fondų valdytojams, „Nasdaq Vilnius“ biržai ir kt.), tiek ir finansų rinkos priežiūros institucijai (Lietuvos bankui).

Kaip veikia SPAC?

Paprastai SPACs įsteigiami investuotojų, turinčių ekspertizę konkrečioje industrijoje ar verslo segmente, siekiant vykdyti įsigijimus šiame segmente. Steigiant SPAC, steigėjai kartais jau turi galvoje vieną ar kelis galimus įsigijimo taikinius, tačiau jie paprastai dar neidentifikuojami dėl besitęsiančių derybų su pardavėjais, taip pat dėl to, kad turint konkrečius taikinius, tai galėtų lemtų ženkliai platesnius atskleidimus siūlymo dokumente (prospekte) IPO metu. Dėl šios priežasties SPAC dar kartais vadinamos tuščių čekių bendrove (angl. blank check company) –investuotojai IPO metu nežino, į kurią bendrovę galiausiai jie investuos.

SPAC IPO metu pritrauktos lėšos sukaupiamos į specialią sąskaitą, nešančią palūkanas. Šios lėšos gali būti naudojamos išimtinai įsigijimų vykdymui arba grąžinamos investuotojams, jei nusprendžiama likviduoti SPAC. Paprastai numatomas 2 metų terminas, per kurį SPAC turi arba užbaigti investavimo sandorį, arba būti likviduota, grąžindama lėšas investuotojams. Investuotojams paprastai suteikiama teisė balsuoti dėl investavimo sandorio ir teisė po SPAC atlikto įsigijimo nusipirkti daugiau jos akcijų už nustatytą kainą.

Kodėl daugėja SPAC IPO?

Finansų rinkos dalyvių nuomone, SPAC IPO daugėja pirmiausia dėl istoriškai žemiausių palūkanų. Iš saugių obligacijų galint uždirbti tik iki 1%, o rinkoje esant dideliam lėšų kiekiui, vis daugiau investuotojų siekia jas investuoti į SPAC, tikėdamiesi, kad investicija pasiseks ir atneš ženklią grąžą. Antra – tai jau kurį laiką trunkantis rizikos ir privataus kapitalo bumas. Investuotojai, kurie teikė lėšas verslų pirkimui pastarąjį dešimtmetį, siekia investicijų grąžos, realizuojant turimus verslus. Taigi rinkoje yra daug įmonių, kurias gali įsigyti SPAC. Prie to prisidėjo ir rinkų nestabilumas, susijęs su Covid-19, dėl kurio pasidarė sudėtinga vykdyti „tradicinius“ IPO, dėl ko susiklostė palankios sąlygos IPO, kuriuos vykdo SPAC.