Darbo kodekso pakeitimas: profesinių sąjungų padaliniai įgijo darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statusą

04.04.2019 Darbo kodekso pakeitimas: profesinių sąjungų padaliniai įgijo darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statusą

Nuo balandžio 3 d. nacionaliniai, sektoriaus ar teritoriniai profesinių sąjungų organizacijų padaliniai prilyginti darbdavio lygmeniu veikiančioms profesinėms sąjungoms. Tai įtvirtino Darbo kodekso 179 str. 2 d. pakeitimas

Parengė TGS Baltic asocijuotoji partnerė dr. Ieva Povilaitienė

Nuo balandžio 3 d. nacionaliniai, sektoriaus ar teritoriniai profesinių sąjungų organizacijų padaliniai prilyginti darbdavio lygmeniu veikiančioms profesinėms sąjungoms. Tai įtvirtino Darbo kodekso 179 str. 2 d. pakeitimas.

Kad profesinės sąjungos padalinys įgytų darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statusą, pakanka padalinio steigimo momentu turėti reikiamą narių skaičių: ne mažiau kaip 20 to darbdavio darbuotojų arba ne mažiau kaip 1/10 visų to darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip 3.

Nors Darbo kodekso 179 str. 2 d. pakeitimas buvo inicijuotas, siekiant ištaisyti naujajame Darbo kodekse padarytą „techninę klaidą“ ir sugrįžti prie senojo Darbo kodekso reguliavimo, akivaizdu, kad šis pakeitimas buvo reakcija į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-417-421/2018, dėl darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų statuso.

Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokias taikymo ir aiškinimo taisykles:

  • valstybės, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikianti profesinė sąjunga turi teisę pagal savo steigimo dokumentus steigti padalinius ir jie gali teisėtai veikti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, tačiau
  • įsteigti tokios profesinės sąjungos padaliniai, net jeigu jie ir turi darbdavio lygmeniu veikiančioms profesinėms sąjungoms reikiamą steigėjų skaičių, neįgyja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statuso, nes yra įsteigti kaip kitos profesinės sąjungos padalinys, o ne atskira profesinė sąjunga.

Taigi iki šiol galiojęs profesinių sąjungų kompetencijos diferencijavimas nacionaliniu, teritoriniu ar sektoriaus lygmeniu yra labiau išplėstas.

Nuo šiol bet kuri nacionaliniu, sektoriaus ar teritoriniu lygmeniu veikianti profesinės sąjungos organizacija gali savo pačios nustatyta tvarka įsteigti padalinį įmonėje ir užtikrinusi reikiamą narių skaičių, naudotis darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos statusu:

  • sudaryti darbdavio lygmens kolektyvinę sutartį,
  • siūlyti savo kandidatus į darbo tarybą,
  • gauti informaciją ir teikti nuomonę verslo perleidimo, darbuotojų grupės atleidimo ir kitais atvejais.

Nors pagal Darbo kodeksą tik tokių profesinių sąjungų padaliniai turėtų būti laikomi darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turėti visas darbuotojų atstovų teises ir pareigas, tikėtina, kad de facto darbuotojų atstovų teises ir pareigas įgyvendins pačios profesinės sąjungos, o ne jų padaliniai.