- Ar galima apie kandidatą domėtis soc. tinkluose ir kaupti ten rastą informaciją?
- Ką turi žinoti kiekvienas darbdavys darbo pokalbio metu
- Skelbdami darbo skelbimą turime laikytis 2 taisyklių
Informacijos rinkimas apie būsimą darbuotoją viešuose šaltiniuose
Asmens duomenų apsaugos įstatymas sako, kad 1/ esamo darbdavio apie kandidatą rekomendacijos galima teirautis tik informavus kandidatą, 2/ buvusio darbdavio galima prašyti rekomendacijos tik kandidatą apie tai informavus, 3/ o iš viešų šaltinių galima rinkti informaciją tik, jeigu ji yra susijusi su kandidato profesine, darbine veikla ir tik jeigu ji ten buvo patalpinta tuo tikslu, pvz. LinkedIn – tinkama vieta tokioms paieškoms, FB, IG , Tiktok – ne. Ne mažiau svarbu tai, kas su tokia surinkta informacija nutinka vėliau – net ir iš viešų šaltinių surinktos informacijos negalima kaupti, sisteminti ir analizuoti, nebent asmuo tam davė atskirą sutikimą, priešingu atveju gali laukti dideli nemalonumai, pvz., tokiai informacijai ar duomenų bazei nutekėjus ir pan.
Kokie asmens duomenys yra nediskutuotinai privatūs darbo pokalbio metu?
Kiekvienas darbdavys turi žinoti tris esmines taisykles: a/ darbo pokalbio metu galima klausti informacijos susijusios tik su profesine kompetencija, patirtimi, įgūdžiais ir darbo vieta, į kurią kandidatuojama; paprastai tai yra vardas pavardė, kontaktinė informacija, išsilavinimas, b/ o apie sveikatą, teistumą (išskyrus tam tikras pareigybes), šeimyninę padėtį, santuokos/šeimos pagausėjimo planus, finansus, hobius – klausti negalime (kai tai būtina įdarbinant į tam tikras pozicijas, tokios informacijos galima pasiteirauti vėlesniais įdarbinimo etapais); c/ bet kokia papildoma informacija apie save kandidatas gali pasidalinti savo noru pokalbio metu. Su pokalbio metu surinkta informacija būtina elgtis diskretiškai, jos fiksuoti minimaliai tik tiek, kiek būtina atrankai, o po atrankos – sunaikinti. Svarbu tai, kad vien pats kandidato darbo pokalbio faktas yra privati ir konfidenciali informacija.
Ar galima klausti darbuotojo, kodėl jis išėjo iš buvusios darbovietės? Kokie buvo jo santykiai su vadovu, kolegomis?
Ne, nebent pats kandidatas nori pasidalinti šia informacija, tačiau tai nesusiję su pozicija, į kurią kandidatuojama. Norint geriau pažinti kandidatą, gavus jo sutikimą iš anksto - galima prašyti atlikti bendrųjų gebėjimų testą.
Kaip turi atrodyti darbo skelbimas, kad nebūtų pažeistos asmens duomenų teisės?
- Skelbime galima akcentuoti įvairius darbo privalumus, sąlygas, pvz., nurodyti, kad suteikiamas laisvas darbo grafikas, orientuojamasi į darbo atlikimą - rezultatą, o ne buvimą darbe;
- Skelbimas turi būti maksimaliai neutralus amžiaus, lyties, šeimos planavimo, socialinės, šeiminės padėties, įsitikinimų ir pan. aspektais (todėl negalima reikalauti, kad savo CV asmuo atskleistų tokią informaciją, pvz., pateiktų savo nuotrauką ar pan.)
Išsamiai apie kandidato privatumą – LRT radijo laidoje „Radijo byla“ komentuoja TGS Baltic partneris Mindaugas Civilka: Darbuotojų atrankos: ko gali būsimo darbuotojo klausti darbdavys? (Mindaugo komentaras nuo 20:30 min.)
