Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) projektu siūlomos nemokumo proceso efektyvumo didinimo priemonės ir susiję pakeitimai

19.02.2021 Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) projektu siūlomos nemokumo proceso efektyvumo didinimo priemonės ir susiję pakeitimai

Komentaro autorės - asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė ir jaunesnioji teisininkė, advokato padėjėja Agata Zimariovaitė

Kiek daugiau nei prieš metus, LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) pakeitė iki tol galiojusį Įmonių bankroto įstatymą[1]. Šiai dienai JANĮ iš esmės atitinka didžiąją dalį 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva) nuostatų.

Vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas restruktūrizavimo proceso efektyvumui didinti, buvo nuspręsta įgyvendinti ir trūkstamas Direktyvos nuostatas. Tuo tikslu 2021 m. sausio 8 d. buvo užregistruotas JANĮ pakeitimo ir papildymo projektas (reg. Nr. 20-10390(3))[2]. Po Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės gautos išvados[3] minėtas projektas buvo papildytas, padarytos tam tikros korekcijos ir 2021 m. vasario 17 d. užregistruotas naujausias JANĮ pakeitimo ir papildymo projekto variantas (reg. Nr. 20-10390(4))[4] (toliau – JANĮ projektas).

Toliau trumpai apžvelgiamos JANĮ projektu siūlomos nemokumo proceso efektyvumo didinimo priemonės bei su tuo susiję pakeitimai.

Papildomos juridinio asmens vadovo pareigos atsiradus nemokumo tikimybei

JANĮ projektu siūloma papildyti JANĮ 2 straipsnį 71 dalimi, įtvirtinant naują – juridinio asmens nemokumo tikimybės – sąvoką, kuri būtų suprantama kaip juridinio asmens padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, numatomi pakeitimai ir apibrėžiant ir ankstesnę, JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatytą juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoką, šiuo metu suprantamą kaip padėtį, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius, vietoje to, numatant, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. Kaip matyti, toks pakeitimas savo esme nedaro didelio pokyčio reguliavime – juo paprasčiausiai suvienodinamos JANĮ ir Direktyvos sąvokos, tampa aiškesnės dvi galimos juridinio asmens būsenos, t. y. 1) juridinio asmens nemokumo tikimybė ir 2) juridinio asmens nemokumas.

Kartu patikslinamas JANĮ 4 straipsnis nustatant, kad teisė inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą atsiranda jau ir esant juridinio asmens nemokumo tikimybei. Be to, numatoma išskirti juridinio asmens vadovo pareigas pagal juridinio asmens padėtį, t. y. esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ir juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Pirmuoju atveju, JANĮ 6 straipsnis keičiamas nustatant, kad juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Antruoju atveju, t. y. juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas, be paminėtų pastarųjų dviejų pareigų, papildomai turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Privalomi nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo procese atvejai

Pagal dabartinę JANĮ 35 straipsnio redakciją, nemokumo administratoriaus paskyrimas restruktūrizavimo byloje nėra privalomas. Tačiau JANĮ projektu siūloma numatyti privalomus nemokumo administratoriaus paskyrimo restruktūrizavimo byloje atvejus, kadangi manoma[5], jog tokiu būdu pritarimas restruktūrizavimo planui ir jo patvirtinimas bus sklandesnis. Numatoma, kad nemokumo administratoriaus paskyrimas restruktūrizavimo procese būtų privalomas: 1) teismui priėmus sprendimą, kad nemokumo 

administratoriaus skyrimas yra būtinas juridinio asmens ir jo kreditorių interesų apsaugai užtikrinti; 2) teismui priėmus sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą, neatsižvelgiant į plano paveikiamų kreditorių grupių nepritarimą; 3) juridinio asmens arba kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu; 4) nutraukus juridinio asmens bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Pastebėtina, paskyrus nemokumo administratorių kreditorių prašymu, JANĮ 35 straipsnyje taip pat siūloma numatyti, kad tokiu atveju atlygis nemokumo administratoriui būtų mokamas proporcingai nuo kiekvieno prašymą pateikusio kreditoriaus patenkinto reikalavimo sumos (taip pakeičiant JANĮ 35 straipsnio 5 dalį). JANĮ projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad nemokumo administratoriaus atlygis priklausys nuo to, kaip efektyviai ir sėkmingai jis vykdys juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Kitaip tariant, jo atlygis tiesiogiai susiejamas su darbo rezultatais, t. y. jei restruktūrizavimo proceso metu nebus patenkinti kreditorių reikalavimai (visiškai ar iš dalies), tai trūkstama reikalavimų patenkinimo dalimi mažės nemokumo administratoriaus atlygio suma.

Lietuvos administratorių gildija (toliau – LAG) siūlomus JANĮ 35 straipsnio pakeitimus vertina nepalankiai pažymėdami[6], kad nemokumo administratorius realiai bus paskiriamas tik išimtiniais atvejais, nes: 1) kreditoriai vengs prašyti teismo jį skirti, kadangi tai jiems kainuos ir 2) teismas vengs paskirti nemokumo administratorių, kai jis yra būtinas kreditorių interesams užtikrinti, nes matys, jog patys kreditoriai (taip vengdami jiems tenkančių papildomų išlaidų) jo paskirti neprašo. Numatomi JANĮ pakeitimai, LAG vertinimu, nedarys restruktūrizavimo proceso nei labiau atvirto, nei pageidaujamo iš kreditorių pusės, o labiau atspindės valstybės siekį gerinti valstybės ekonominę statistiką kreditorių sąskaita. Dar daugiau, po JANĮ 35 straipsnio 5 dalies pakeitimų, nemokumo administratorius įstatymo ir teismo nutarties, kurioje nurodyta, kad administratorius skiriamas kreditorių prašymu, pagrindu įgytų teisę proporcingai pagal kreditorių reikalavimų dydį, teikti jiems sąskaitas. Tačiau administratorių teisiniai santykiai sieja su restruktūrizuojama įmone, o ne tiesiogiai su kreditoriais. Kadangi tokių kreditorių gali būti šimtais, o administratoriaus atlyginimas neretai siekia iki 1 000 Eur per mėnesį, nemokumo administratoriui tektų teikti sąskaitas šimtams kreditorių, kur dažnos sąskaitos dydis nesieks ir euro. Kreditoriams nemokant atlyginimo, administratorius turėtų prisiteisinėti menkavertes sumas iš daugelio kreditorių. Tokie pakeitimai, LAG nuomone, žymiai pablogina ir nemokumo administratoriaus padėtį, apsunkina galimybes gauti užmokestį už suteiktas paslaugas.

Manytina, kad pateiktos pastabos dėl šių JANĮ pakeitimų yra pagrįstos, todėl atitinkamos JANĮ nuostatos turėtų būti dar kartą peržiūrėtos – nesusiejant jo atlyginimo išimtinai tik su darbo rezultatais. Pati LAG šiuo aspektu siūlo atsisakyti nuostatos, įpareigojančios kreditorius mokėti už nemokumo administratoriaus paslaugas, ar bent numatyti, jog kreditoriai prašantys skirti administratorių turi į teismo depozitinę sąskaitą įnešti pinigų sumą reikalingą administratoriaus paslaugoms apmokėti ir iš šios sąskaitos būtų kas mėnesį mokamas atlyginimas nemokumo administratoriui.

Restruktūrizavimo plano patvirtinimas esant dalyvių arba paveikiamų kreditorių nepritarimui

JANĮ projektu papildomas JANĮ 104 straipsnis nustatant, kad restruktūrizavimo plane, be kitos nustatytos informacijos, turi būti nurodoma: darbuotojų padėties aprašymas, numatomas atleisti darbuotojų skaičius, jei tai būtų numatoma; bendri darbo organizavimo struktūrinių pertvarkymų padariniai: informacija apie darbuotojus, nurodant ir numatomą atleisti darbuotojų skaičių, darbuotojų darbo sąlygas, pvz., sutrumpinto darbo laiko taikymas ir pan.; informacijos teikimo ir konsultavimosi vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis su darbuotojų atstovais tvarka; informacija apie kreditorius, kurie yra paveikiami restruktūrizavimo plano ir kurie nėra paveikiam restruktūrizavimo plano, nurodant, kodėl šie kreditoriai nėra paveikiami restruktūrizavimo plano.

JANĮ taip pat numatoma papildyti nauju 1111 straipsniu, nustatančiu restruktūrizavimo plano tvirtinimo, esant juridinio asmens dalyvių arba šio plano paveikiamų kreditorių grupių nepritarimui, galimybę. Pastebėtina, kad jeigu restruktūrizavimo planą apskundžia šiam planui nepritaręs kreditorius, tai teismas turės vertinti aplinkybes dėl nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimties dydžio bankroto atveju, nepriklausomai nuo to ar restruktūrizavimo planas tvirtinamas esant kreditorių grupių pritarimui, ar tvirtinant šį planą esant paveikiamų kreditorių nepritarimui. Tam teismas galės pasitelkti teismo ekspertą.

Manytina, jog pastarosios nuostatos įtvirtinimas nėra iki galo išbaigtas, kadangi nėra aišku, ar spręsti dėl eksperto „pasitelkimo“ yra vien teismo prerogatyva, ar tam tikrą įtaką čia turės ir kreditoriai. Taip pat neaišku, kam tektų apmokėti ekspertizės išlaidas, ypač jei tokią iniciatyvą turės išimtinai teismas.

Sutarčių, kurios būtinos juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti, apsaugos įtvirtinimas

JANĮ projektu numatoma nauja dalimi papildyti JANĮ 15 straipsnį, nustatant, kad jeigu juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla ir teismui yra pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, toks pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Taip pat numatoma patikslinti JANĮ 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, per kurį yra vertinamos aplinkybės dėl kurių gali būti nutraukta restruktūrizavimo byla, susiejant jį su restruktūrizavimo plano parengimo laikotarpiu ir pailginant šį terminą nuo 3 iki 4 mėnesių. Tokiu būdu, kaip nurodo JANĮ projekto iniciatoriai, yra siekiama užtikrinti, kad bankroto procesas nebūtų iniciuojamas iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, t. y. pačioje pradinėje restruktūrizavimo stadijoje kol yra taikomas juridinio asmens prievolių vykdymo sustabdymas – 4 mėnesių laikotarpiu.

Prie šio nemokumo proceso efektyvinimo priemonių dalies taip pat galima priskirti numatomą JANĮ 2 straipsnio papildymą 21 dalimi, apibrėžiančią naują sąvoką esminė sutartis, kuri būtų suprantama kaip juridinio asmens ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri yra būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. JANĮ projekto aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad šias sutartis būtų draudžiama nutraukti arba keisti jų sąlygas juridinio asmens nenaudai, jeigu jos sudarytos ir kreditorių reikalavimai dėl jų susidarė iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir jų terminai nėra suėję. Pastebėtina, kad informacija apie esmines sutartis bei tai pagrindžianti informacija turėtų būtų pateikiama pareiškime teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismo nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos bankų asociacijos vertinimu[7], nauja sąvoka apibrėžiama pernelyg plačiai, dėl ko yra būtina ją patikslinti, pavyzdžiui, apibrėžiant, kad: „Esminė sutartis – juridinio asmens ir kreditoriaus sudaryta sutartis, įskaitant tiekimo sutartį, kuri būtina juridinio asmens veiklos minimaliam tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus

juridinis asmuo objektyviai nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos (nėra alternatyvų sudaryti tokią sutartį), su sąlyga, kad juridinis asmuo tinkamai ir laiku vykdo visas prievoles pagal tokią sutartį“. Dėl esminės sutarties sąvokos apibrėžimo pastabų turėjo ir Nemokumo administratorių rūmai[8]. Jų siūlymu, ši sąvoka turėtų būti apibrėžta taip: „Esminė sutartis – juridinio asmens ir kreditoriaus sudaryta sutartis, įskaitant prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, nuomos ir licencijų susitarimą, ilgalaikę tiekimo sutartį ir franšizės sutartį, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.“

Pastebėtina, kad JANĮ projekte numatyta ir tai, jog juridinio asmens kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos taip pat negalėtų nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė nutartį priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju, JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodomos teisingos pastabos, jog reikėtų atsižvelgti, ar restruktūrizuojamas asmuo tinkamai vykdo savo prievoles sutarties atžvilgiu. Pastebėtina, kad priešingu atveju kreditorius būtų pastatomas į blogesnę padėtį jam apribojant sutarties nutraukimo galimybes skolininkui net tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų.

JANĮ projektu numatoma JANĮ 103 straipsnio 1 dalį papildyti 11 punktu, nustatant dar vieną nemokumo administratoriaus funkciją – informuoti teismą, jeigu juridinis asmuo veikia pažeisdamas JANĮ nustatytus reikalavimus dėl veiksmų, draudžiamų vykdyti laikotarpiu iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Gavęs tokią informaciją, teismas turėtų įvertinti pažeidimų mastą ir pagal tai priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo proceso vykdymo tinkamumo. Šiuo atveju, JANĮ projektu numatoma, kad dėl tokių pažeidimų teismas galėtų nutraukti restruktūrizavimo procesą.

Sandorių, kuriais juridiniam asmeniui suteikiamas finansavimas reikalingas restruktūrizavimo planui įgyvendinti, apsaugos stiprinimas

JANĮ projekte siūloma JANĮ papildyti nauju 1022 straipsniu dėl sandorių ginčijimo restruktūrizavimo proceso metu. Šiame straipsnyje būtų nustatyta, kad sandoriai, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus įstatymų pažeidimų atvejus arba apgaulę, o kreditoriams, suteikusiems naują ir (ar) tarpinį finansavimą, negali būti taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, argumentuojant, kad toks finansavimas sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams, išskyrus atvejus, kai tai buvo padaryta pažeidžiant įstatymus arba apgaule. Apsauga numatoma ir sandoriams, kurių sudarymas yra pagrįstas ir būtinas, kad būtų pritarta restruktūrizavimo planui ir (ar) teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimui. Jie negalėtų būti pripažinti negaliojančiais, remiantis argumentu, kad tokie sandoriai sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule.

Darbo santykių reguliavimo restruktūrizavimo procese tikslinimas, juridinio asmens darbuotojų supažindinimo ir konsultavimo apie vykdomą restruktūrizavimo procesą, numatomus pokyčius, tvarką, tikslinimas

JANĮ projektu siūloma įtvirtinti naują 1023 straipsnį, kuriame būtų nustatyta, kad restruktūrizavimo plane numatyti darbo organizavimo struktūriniai pertvarkymai vykdomi Darbo kodekse nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šiuo metu JANĮ nėra reglamentuoti darbo santykiai restruktūrizavimo atveju, tačiau teismų praktika formuojama ta linkme, kad restruktūrizuojant darbdavį, darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis Darbo kodekso 57 straipsniu – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ir viena iš to priežasčių – darbdavio restruktūrizavimas[9].

Šiame straipsnyje taip pat numatoma nustatyti darbuotojų atstovų informavimo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano rengimą ir konsultavimosi su jais rengiant ir įgyvendinant restruktūrizavimo planą, tvarką.

Kiti JANĮ projektu numatomi patikslinimai, susiję su nemokumo procedūrų veiksmingumo didinimu

JANĮ projektu taip pat numatomi ir kiti patikslinimai, pavyzdžiui:

  • < Asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos>, taip pat, kad <teismo nutartys ir sprendimai skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis>, o nemokumo proceso dalyvių sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka <per 14 dienų nuo tada, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą)>.
  • Kreditoriams suteikiama papildoma teisė – <kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio sumažinimo, jei nemokumo administratorius nevykdo ir (arba) netinkamai vykdo JANĮ nustatytas funkcijas>.
  • Ir kita.

Projekto pakeitimai numatomi įsigalioti  2021 m. liepos 1 d. Tikėtina, kad JANĮ projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje (2021 m. kovo 10 d. – 2021 m. birželio 30 d.), tačiau neatmetama galimybė, jog iki to laiko bus pateikta papildomų patikslinimų, pakeitimų ar papildymų.

___________________________________________________

[1] Įmonių bankroto įstatymas galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.

[2] JANĮ 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas.

[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2021 m. sausio 22 d. išvada Nr. NV-141.

[4] JANĮ 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo,  įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas.

[5] JANĮ projekto ir lydimųjų įstatymų projektų aiškinamasis raštas.

[6] Žr. tarp priedų (LAG), prieiga per internetą.

[7] Žr. tarp priedų (LBA), prieiga per internetą.

[8] Žr. tarp priedų (NAR), prieiga per internetą.

[9] JANĮ projekto ir lydimųjų įstatymų projektų aiškinamasis raštas.