Ką reiškia Konkurencijos tarybos padidinti įkainiai už koncentracijų nagrinėjimą?

15.03.2023 Ką reiškia Konkurencijos tarybos padidinti įkainiai už koncentracijų nagrinėjimą?

Komentaro autorius: Vyresnysis teisininkas Jonas Šalna

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba nuo kovo 1 d. padidino rinkliavų už koncentracijų nagrinėjimą dydį. Nuo šiol verslai už tai mokės daugiau – 22,7 tūkst. eurų (2021 m. – 18,6 tūkst.). Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje rinkliava už tą pačią procedūrą yra ženkliai mažesnė ir tai rodo, kad koordinacijos koncentracijų politikos srityje tarp Baltijos valstybių nedaug, – teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnysis teisininkas, advokatas Jonas Šalna.

Įsigyjant verslą, keičiantis akcininkų struktūrai ar kooperuojantis skirtingoms verslo grupėms ir ruošiantys vykdyti naujus projektus, priklausomai nuo verslų pajamų, dažnai reikalinga gauti išankstinį valstybės leidimą. Lietuvoje šią funkciją atlieka Konkurencijos taryba. Pernai ji davė 17 leidimų (vieną jų – su įsipareigojimais), o du sandorius uždraudė vykdyti.

Tiesa, įmokos dydžio pokyčiai neturėtų stebinti, juos Konkurencijos taryba nustato kasmet įvertinusi praėjusių metų sąnaudas. Įprastiems verslams didėjantis dydis įtakos praktiškai neturi, nes Konkurencijos tarybos leidimų sandoriams prisireikia retai, tačiau privataus kapitalo fondams, kurie atlieka kartais ir po kelis tokius sandorius per metus, susidaro gan nemažos papildomos išlaidos vien rinkliavoms.

Tai savo ruožtu turi įtakos Lietuvoje veikiančių privataus kapitalo fondų konkurencingumui. Nors Latvijoje ir Estijoje koncentracijų nagrinėjimo tvarka praktiškai nesiskiria nuo Lietuvos, čia rinkliavos dydžiai yra daug mažesni. Latvijoje standartinis rinkliavos dydis yra 2 tūkst., didžiausias – 8 tūkst. eurų, o Estijoje už tą patį procesą mokama mažiausiai – 1,9 tūkst. eurų.

Rinkliavų dydžiui įtakos turi ir skirtingų politinių institucijų įsitraukimas į koncentracijų nagrinėjimo rinkliavos peržiūros procesus. Lietuvoje pati Konkurencijos taryba gali nustatyti ir keisti rinkliavos dydį, tuo tarpu Estijoje šiame procese dalyvauja finansų, o Latvijoje – ūkio ministerija.

Dėl to, kad kiekviena Baltijos valstybė taiko skirtingas taisykles identiškose procedūrose, norintiems investuoti Baltijos regione tenka pirmiausia atidžiai įsigilinti į įvairius teisinius skirtumus, o tai sukelia nemažą papildomą naštą. Toks koordinacijos koncentracijų politikos srityje trūkumas turi įtakos ne tik Lietuvos verslų galimybėms konkuruoti, bet taip pat ir Baltijos regiono, kaip vienos investicinės erdvės, patrauklumui.

Leidimai išduodami ne visada

Praėjusiais metais Konkurencijos taryba išdavė 17 leidimų (vieną su įsipareigojimais) ir uždraudė vykdyti 2 sandorius. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą priimamas tai atvejais, kai dėl sandorio gali kilti kainos, sumažėti pasiūla, asortimentas, paslaugų ir prekių kokybė. Taip, žinoma, siekiama apsaugoti vartotojus.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais Bilietai.lt buvo neleista įsigyti bilietų platinimo įmonės „Tiketa“. Dėl tokio tarybos sprendimo šiuo metu vis dar vyksta teisminiai ginčai.

2022 m. Konkurencijos taryba taip pat atsisakė išduoti leidimą Latvijos miltų, kruopų, makaronų gamintojai „Dobeles dzirnavnieks“, kuri ketino įsigyti Lietuvos įmonę „Baltic Mill“, tuo metu valdžiusią „Malsena plius“ ir „Amber Pasta“. Priešingai Lietuvoje nusistovėjusiai tradicijai Konkurencijos tarybos nepalankius sprendimus priimti nuolankiai ir ginčus tęsti teismuose, dėl šio nutarimo Lietuvos Konkurencijos taryba buvo gana atvirai kritikuojama Latvijos spaudoje. Šioje istorijoje taškas kol kas taip pat nepadėtas – skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taip pat nagrinėjamas teismuose.

Verslai, be to, kad moka už koncentracijos nagrinėjimo procedūrą, patiria ir nemažai papildomų išlaidų. Įmonių darbuotojai atsitraukia nuo savo įprastų darbų, pasitelkiami įvairių sričių išoriniai konsultantai, padedantys įgyvendinti sandorį.

Taigi, norėdami išvengti neigiamo Konkurencijos tarybos atsakymo, verslai įprastai viso proceso metu siekia aktyviai bendradarbiauti. Ir jei tyrimo metu nustatomos su nagrinėjamu sandoriu susijusios konkurencijos problemos, verslai stengiasi atrasti kompromisą – siūlo įsipareigojimus, apimančius, galbūt, mažesnę sandorio apimtį ar dalies turimo verslo perleidimą su sandoriu nesusijusiems asmenims. Vis dėlto, nepatvirtinus leidimo vykdyti koncentraciją, antrą kartą su tokia pačia sandorio apimtimi verslai įprastai dėl leidimo kreipiasi tik tada, jei įvyksta pokyčių rinkoje. Lietuvoje tokie prašymai teikiami itin retai, tačiau jų pasitaiko.

Vienas išskirtinis pavyzdys, kuomet 2014 m. keleivių pervežimo įmonė „Kautra“ antrą kartą kreipėsi dėl leidimo įsigyti tolimojo keleivinio transporto kompaniją „Toks“. 2006 m. jiems buvo suteiktas leidimas vykdyti koncentraciją, tačiau sandorio neįgyvendinus ir po 8 metų antrą kartą paprašius leidimo, Konkurencijos taryba atliko naują tyrimą ir nustatė konkurencijos problemas, į kurias reaguojant sandorio buvo atsisakyta.