Kodėl teisingumą vykdyti tampa vis sudėtingiau?

08.01.2021 Kodėl teisingumą vykdyti tampa vis sudėtingiau?

Komentaro autorius asocijuotasis partneris Marius Brasiūnas

Teismų įstatymo 1 str. įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o vienas esminių teismo sprendimo reikalavimų – šis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Iš pažiūros viskas atrodo paprasta ir aišku, tačiau realybė gerokai sudėtingesnė. Viso teismo, kaip organizacijos, darbas yra sunkus: teismui reikia išnagrinėti daug bylų ir įvairaus pobūdžio ginčų, tačiau tam ne visada yra pakankamai laiko, organizacinių ir žmogiškųjų išteklių.

Valstybės kontrolės atlikto audito „Teismų sistema“ rezultatai yra iškalbingi: Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių yra 8 vietoje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį teisėjų skaičių (27 teisėjai), esame antri pagal didžiausią bylų skaičių, tenkantį 100 gyventojų (4 bylos). 2019 m. gauta 214 tūkst. bylų, iš jų apie 75 proc. – civilinės. Pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje kaip greičiausiai bylas nagrinėjanti valstybė, o vidutinė ginčo trukmė – 95 dienos. Tačiau yra sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimo trukmė labai skiriasi nuo vidutinės: 2019 m. pabaigoje pirmosios instancijos teismuose buvo 4003 bylos, kurios nagrinėjamos ilgiau nei metus, iš jų 247 sudėtingos civilinės bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei 5 metus, dauguma jų – verslo ginčai. Būtent šis rodiklis verčia susirūpinti.

Besikeičianti verslo aplinka ir technologijų plėtra atneša daug naujovių, įvairių veiklos formų, kurių veikimo principams perprasti taip pat reikės laiko. Tai savaime reiškia, kad ir teismuose nagrinėjamų bylų pobūdis keisis, o bylos taps sudėtingesnės, reikalaus ne tik teisės, bet ir kitų sričių veikimo principų išmanymo, todėl tikėtina, kad bylų nagrinėjimo trukmė ilgės, o sprendimus priimti taps sudėtingiau.

Tai bus ypač aktualu sprendžiant verslo ginčus, nes tik suprantant, kaip veikia konkretus verslas ar pramonės sektorius, kokią įtaką verslui ar sektoriui turės teismo priimamas sprendimas, bus galima užtikrinti išties teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Pavyzdžiui, dar visai neseniai teismų praktikoje buvo įprasta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto, įskaitant ir banko sąskaitų, areštą. Tokių priemonių taikymas turėjo neigiamos įtakos ne vienam verslui, nes pakakdavo vien didelės ieškinio sumos tam, kad būtų galima reikšmingai suvaržyti, o gal net ir sužlugdyti verslą. Šiuo metu situacija iš esmės pasikeitusi – turto areštas taikomas išimtiniais atvejais, nevaržant verslo vykdymo, net ir esant ginčui dėl didelės sumos. Akivaizdu, kad teismų praktikos pokytį lėmė geresnis teismų supratimas apie tokių sprendimų įtaką verslui.

Tai tik vienas pavyzdys, kuris iliustruoja poreikį suprasti teismo sprendimo poveikį, šiuo atveju – verslui. Toks poreikis neabejotinai didės, o neturint pakankamai laiko, reikalingų ir patogių darbo priemonių, reikiamų žinių apie konkrečią verslo ar pramonės sritį, taikyti ir aiškinti teisės aktus, vykdyti teisingumą bus vis sudėtingiau.

Todėl jau šiandien reikia imtis priemonių, kurios padėtų įveikti laukiančius iššūkius. Siekiant efektyvinti teismų darbą būtina gerinti teismų darbo sąlygas (atlygio, darbo vietų, organizacinių techninių priemonių), išgryninti teismų funkcijas ir skatinti didesnę teisėjų specializaciją ar net specializuotų komercinių teismų steigimą.

Verta pagalvoti ir dar toliau – į teisėjų egzamino programą įtraukti ne tik pagrindines materialinės ir proceso teisės šakas, tačiau ir verslo pagrindų programą, kurioje būtų pateikiama esminė informacija apie verslo organizavimo procesus, valdymą, paaiškinamos ekonomikos ir verslo sąvokos, verslo ekonominės vertės kūrimo esmė. Šios priemonės sudarytų sąlygas ginčus nagrinėti ne tik greičiau, bet ir kokybiškiau, didėtų pasitikėjimas teismais, augtų jų prestižas.