Lietuva vis dar vėluoja sureguliuoti turinio dalijimosi platformų valdytojus

06.01.2021 Lietuva vis dar vėluoja sureguliuoti turinio dalijimosi platformų valdytojus

Komentaro autorė asocijuotoji partnerė Indrė Barauskienė

Rodosi, sena naujiena, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo, kuri visoje Europoje žinoma kaip naujoji Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (toliau – direktyva).

Tačiau naujiena Lietuvoje ši tema tampa tik dabar, kai vis dar derinamas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas (toliau – projektas), nors valstybės narės turėjo minėtą direktyvą įgyvendinti ir taikyti nacionalines nuostatas dar nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. Tiesa, tikslumo dėlei būtina pasakyti, kad dalis direktyvos nuostatų buvo perkeltos 2019 m. balandžio 26 d. Seimui priėmus Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2088.

Vis dėlto Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – įstatymas) šiuo metu vis dar nereglamentuoja direktyva koordinuojamos naujos srities – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų – paslaugų, kurios kasdien užima vis daugiau eterio ir konkuruoja su klasikiniais turinio teikėjais, tokiais kaip radijas ar televizija. Direktyva siekiama išplėsti audiovizualines taisykles, kurios bus taikomos visam audiovizualiniam turiniui ne tik tradicinei televizijai ir užsakomosioms paslaugoms (tokioms kaip Netflix ar Amazon Prime), bet ir vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformoms, tokioms kaip Facebook, Instagram, YouTube ir pan.

Siūlomais pakeitimais, kurie derinami dar nuo 2020 m. pavasario, pirmiausia apibrėžiama dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga ir jai sukuriamas naujas teisinis režimas. Vienas esmingiausių įstatymo pakeitimų yra jurisdikcijos taisyklių nustatymas tokios paslaugos teikėjams, kuris savo esme yra grindžiamas įsisteigimo principu. Taigi, platformos valdytojas bus laikomas priklausantis Lietuvos jurisdikcijai, jei atitinka bent vieną iš sąlygų: yra įsisteigęs Lietuvoje; arba nėra įsisteigęs, bet jį patronuojančioji įmonė yra įsisteigusi Lietuvoje arba jis priklauso įmonių grupei, kuri yra Lietuvoje.

Taigi, jei platformos valdytojas priklauso Lietuvos jurisdikcijai, jo veikla bus reguliuojama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – komisija), o tai reiškia, kad prieš pradėdamas šią veiklą jis privalės notifikuoti savo veiklą komisijos nustatyta tvarka ir atitikti visus nacionalinius reikalavimus.

Esminiai projekte numatyti reikalavimai platformų valdytojams apima pareigas:

1) įgyvendinti visas įstatyme numatytas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio priemones;

2) užkirsti kelią draudžiamai skleisti informacijai (pavyzdžiui, karo propagandos, rasinės neapykantos kurstymo ir t. t.) platinti;

3) užtikrinti reklamos reikalavimų laikymąsi;

4) aiškiai informuoti vartotojus apie vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus;

5) laikytis savo arba kitų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maisto medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai.

Taigi su projekto priėmimu Lietuva žengs dar vieną žingsnį skaitmeninio turinio reglamentavimo link. Ir nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje niekas neturėtų per daug keistis, nes minėtas reguliavimas skirtas tarptautiniams socialiniams tinklams, kurie, tikėtina, nebus priskirti Lietuvos jurisdikcijai, šios taisyklės tikrai sureguliuos „vietinius“ socialinius tinklus, kaip gerai žinomas one.lt ar naujas tinklas No Small Contact. Tačiau iki praktinio atsakymo – kaipgi viskas vyks – dar reikės palaukti. Bent jau priimto įstatymo.