Nauja kontrolinių pirkimų vaistinėse tvarka: ką reikia žinoti?

18.09.2017 Nauja kontrolinių pirkimų vaistinėse tvarka: ką reikia žinoti?

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. keičiasi kontrolinių vaistų pirkimų tvarka. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, prieš atlikdamas kontrolinį vaistų pirkimą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos geros vaistinių praktikos inspektorius privalėdavo vaistinės darbuotojams pateikti savo pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d.:

(i) kontrolinius vaistų pirkimus atliks ne tik geros vaistinių praktikos inspektoriai, bet ir kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą;
(ii) pažymėjimai ir pavedimai atlikti patikrinimą tikrinamo subjekto darbuotojams bus pateikiami iš karto po kontrolinio pirkimo.

Atsižvelgdami į Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais yra griežtinama farmacinės paslaugos teikimo kontrolė, toliau teikiame rekomendacijas, kaip vaistinėse turėtų būti užtikrinamas tinkamas farmacinių paslaugų teikimas:

1) Vaistinėje gyventojas turi gauti prašomą informaciją apie Lietuvoje registruotus vaistus.

2)  Farmacijos specialistas turi patarti gyventojui turėti visų jo vartojamų vaistų, kurie yra skirti gydytojo ir kuriuos jis vartoja, sąrašą.

3) Kiekvienoje receptinių vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pardavimo (išdavimo) vietoje turi būti gyventojams skirtas kompiuterio monitoriaus ekranas.

4) Gyventojui pateikus receptą, ekrane turi būti pateikta Geros vaistinių praktikos nuostatų  reikalavimus atitinkanti minimali informacija apie visus tos pačios farmacinės formos ir to paties stiprumo pramoniniu būdu pagamintus vaistus, įrašytus į tą pačią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno vaistinių preparatų grupę, į kurių sudėtį įeina to paties bendrinio pavadinimo veiklioji medžiaga, arba apie kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, įrašytas į tą pačią Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno medicinos pagalbos priemonių grupę.

Kopiuterio monitoriaus ekrane turi būti pateikiama ši minimali informacija:

(a) vaisto pavadinimas / medicinos pagalbos priemonės pavadinimas;
(b) didžiausia mažmeninė kaina (eurais);
(c) valstybės kompensuojamoji dalis (eurais);
(d) didžiausia priemoka (eurais);
(e) priemoka pritaikius nuolaidą (eurais).

5) Prieš išduodant receptinį vaistą gyventojui būtina įvertinti:

(a) ar receptas atitinka teisės aktų reikalavimus;
(b) išrašyto vaisto farmacinę formą, stiprumą, dozuočių kiekį pakuotėje, vartojimo būdą;
(c) farmakologinius vaisto veikimo aspektus;
(d) kontraindikacijas ir vaistų sąveiką;
(e) kitus svarbius aspektus.

6) Prieš išduodant nereceptinį vaistą gyventojui:

(a) būtina paklausti informacijos apie gyventoją, pavyzdžiui: kokiais negalavimais skundžiasi gyventojas, koks jo amžius, kam alergiškas, kokie žalingi įpročiai, kiek laiko negaluojama, kokius vaistus jau vartojo ir kt. Tik įvertinus gautą informaciją, jei reikia, parenkamas ir pasiūlomas gyventojui tinkamos formos, stiprumo ir kainos nereceptinis vaistas;
(b) jeigu įtariama, kad gyventojo nurodyti ligos simptomai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, būtina nukreipti gyventoją pas gydytoją;
(c) būtina informuoti gyventoją apie savigydos rizikos faktorius;
(d) būtina patarti gyventojui visada pasikonsultuoti su gydytoju, jei gydymosi vaistais metu pasireiškia nepageidautina organizmo reakcija, nurodyta vaistinio preparato pakuotės lapelyje.

7) Jeigu ligos simptomai pradėjus gydymą vaistiniais preparatais nepraeina arba sveikatos būklė negerėja, gyventojui būtina patarti kreiptis į gydytoją.

8) Vaistininkas turi kompetentingai vertinti vaistinių preparatų reklaminius pranešimus ir atitinkamai juos komentuoti gyventojams.

9) Išduodant bet kokį vaistinį preparatą gyventojui, turi būti pateikiama informacija:

(a) kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistą (prieš valgį, valgant, po valgio ar kitu gydytojo nurodytu būdu);
(b) kaip dažnai vartoti vaistą;
(c) kiek laiko vartoti vaistą;
(d) apie galimą vaistinio preparato nepageidaujamą reakciją, perspėjant, su kokiais vaistiniais preparatais negalima vartoti išduodamo vaistinio preparato ir kada būtina informuoti gydytoją;
(e) apie galimas vaistinio preparato kontraindikacijas.

Visa informacija gyventojams turi būti pateikiama paprastai, aiškiai ir lengvai suprantamai, kad gyventojas teisingai ją suprastų, prieš pradėdamas vartoti vaistą perskaitytų pakuotės lapelį ir vartotų vaistą taip, kaip nurodė farmacijos specialistas.

Kad būtų užtikrinamas tinkamas farmacinių paslaugų teikimas, vaistinių vadovams rekomenduojame parengti atmintines, skirtas vaistinėse dirbantiems farmacijos specialistams, kuriose būtų pateikiami esminiai farmacinių paslaugų teikimo aspektai. Taip pat rekomenduojame nuolat organizuoti mokymus farmacijos specialistams, kurių metu būtų aptariami farmacinių paslaugų teikimo probleminiai aspektai.

Atmintinę parengė advokatų kontoros TGS Baltic vyresnioji teisininkė Erika Dubovskytė ir jaunesnysis teisininkas Rokas Kazakevičius.

Pažymime, kad ši atmintinė yra bendro pobūdžio, todėl nėra laikytina teisine konsultacija. Jeigu kiltų papildomų klausimų, prašytume kreiptis:

Erika Žigutė
El. paštu: erika.zigute@tgsbaltic.com
Tel: +370 5 251 4444


Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. V-494 „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“.