Nustatė mokestinės paskolos be palūkanų ribą: įmonei – ne daugiau 300.000 Eur

27.10.2020 Nustatė mokestinės paskolos be palūkanų ribą: įmonei – ne daugiau 300.000 Eur

Komentaro autorė - mokesčių konsultantė Loreta Antanaitienė 

Sąlygos griežtėja: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad mokesčių paskolos grąžinimas be palūkanų gali būti išdėstytas iki 2022 m. pabaigos, o įmonei atidėta ar išdėstyta mokesčių skola negali viršyti 300.000 Eur. Ekspertai pataria įmonėms neskubėti teikti prašymų dėl mokesčių skolų atidėjimo, nes įsisiūbavus antrajai COVID-19 bangai, o prie šalies vairo stojus naujai Vyriausybei sąlygos vėl gali būti keičiamos.

„Nauju Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės įsakymu mokestinės pagalbos priemonės jau yra apribotos tam tikra suma ir tam tikru laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį Loreta Antanaitienė, „TGS Baltic“ mokesčių konsultantė.

Praėjusią savaitę išleistame VMI vadovės įsakyme numatyta, kad nuo COVID-19 nukentėję asmenys mokestinės paskolos sutartį be palūkanų gali sudaryti ne ilgesniam kaip 2 m. laikotarpiui – iki 2022 m. gruodžio 31 d., o išdėstyta ar atidėta mokesčių suma gali siekti iki 300.000 Eur įmonei ir iki 100.000 Eur fiziniam asmeniui. Šiai išdėstytai ar atidėtai sumai užtikrinti mokesčių administratorius iš įmonės ar asmens nereikalaus vadinamųjų užtikrinimo priemonių — įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantijos.

Bendras paskolos išdėstymo terminas negali būti ilgesnis nei iki 2022 m. gruodžio pabaigos ir tuo atveju, jei asmuo prašo leisti pirmąją paskolos įmoką mokėti vėliau, tarkime, po vienerių metų.

Sutarties gali ir nebūti

VMI nurodo, kad mokesčių skoloms, kurios viršija minėtas sumas jau bus taikomos palūkanos 0,01% už dieną, tas pats galioja ir išdėstomoms ilgesniam kaip 2 m. (ir ne ilgesniam kaip 5 m.) terminui skoloms.

Be to, tokioms mokestinėms paskoloms VMI naudos įprastą prašymo peržiūros procedūrą – iš mokesčių mokėtojo pareikalaus pateikti visus dokumentus, atskleidžainčius asmens finansinę padėtį, patirtas išlaidas, sugebėjimą atsiskaityti ateityje ir pan. Ši nuostata bus taikoma ir neigiamą COVID-19 poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų prašymams pakeisti mokestinės paskolos sutartį, pateiktiems po 2021 m. vasario 28 dienos.

„Įvertinus pateikus dokumentus, mokestinės paskolos sutartis gali būti ir nesudaryta. Pavyzdžiui, taip gali atsitikti, jei įmonė neįrodys galinti per prašomą laikotarpį visiškai atsiskaityti su biudžetu ar jei jos finansinė padėtis bus įvertinta kaip pakankamai gera“, – atkreipia dėmesį L. Antanaitienė.

Iš ilgesniam nei 2 m. terminui ir daugiau nei 300.000 Eur skolos norinčių išdėstyti įmonių bus taip pat bus reikalaujama ir užtikrinimo priemonių.

„Jeigu prašoma sudaryti mokestinės paskolos sutartį išdėstant mokėjimus ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. terminui, o išdėstoma suma fiziniams asmenims yra lygi arba didesnė nei 100.000 Eur, juridiniams asmenims – lygi arba didesnė nei 300 000 Eur, mokesčių mokėtojai teikdami prašymą turi pateikti siūlymą dėl užtikrinimo priemonių – įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantijos – taikymo galimybių. Jei mokesčių mokėtojas sudaro ne pirmą mokestinės pagalbos sutartį, užtikrinimo priemonės taikomos toms mokestinės pagalbos sutartims, kurių sudarymo metu pasiekiama nurodyta suma,“ – nurodoma VMI viršininkės įsakyme.

Reikalavimai gali keistis

L. Antanaitienės nuomone, verslui nereikėtų šio reglamentavimo laikyti galutiniu ir skubėti prašyti mokestinės paskolos anksčiau nei 2021 m. vasario 28 dieną.

„Blogėjant situacijai dėl COVID-19 antrosios bangos Lietuvoje ir pasikeitus šalies Vyriausybei greičiausiai iki šių metų pabaigos bus priimtas antras pagalbos verslui priemonių paketas. Atitinkamai jame mokesčių skolų atidėjimo ir išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami kitaip nei numato dabartinis VMI įsakymas“, – prognozuoja ji.

„TGS Baltic“ konsultantės manymu, tikėtina, kad gali būti pailginti mokestinės skolos išdėstymo terminai, padidintos išdėstomos sumos ir pan.

Rugsėjo pabaigoje VMI skaičiavo, kad į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtraukta per 62.000 įmonių, iš jų mokestine pagalba naudojosi maždaug kas trečia. Bendra nuo pandemijos nukentėjusio verslo skola VMI ir „Sodrai“ siekė daugiau nei 1,1 mlrd. Eur. Tada skelbta, kad pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomi mokesčių atidėjimai, skola nesiekia 1.000 Eur ir 1% įmonių turi skolą, didesnę nei 0,5 mln. Eur ir tai sudaro 54% visų atidėtų mokesčių sumos. Spalį VMI yra skolingos 21.700 įmonių.

Bankams kreditų įmokas ir palūkanas įprasta tvarka šiuo metu moka du trečdaliai paskolų „atostogas“ dėl COVID-19 gavusių bendrovių – apie 2.000 įmonių. Prie įprastų mokėjimų bankams taip pat grįžo per 4.000 gyventojų, kurie sudaro 65% paskolų „atostogas“ bankuose gavusių asmenų, skelbia Lietuvos bankų asociacija. Galimybe atidėti bankų paskolų įmokas nuo pavasario iki rugsėjo pabaigos iš viso pasinaudojo beveik 3.000 įmonių ir per 6.500 gyventojų.