Pramonei aktualiausi 2022 m. įsigaliojantys teisės aktų pakeitimai

20.12.2021 Pramonei aktualiausi 2022 m. įsigaliojantys teisės aktų pakeitimai

Komentaro autorius - partneris Vidmantas Drizga

2022 m. įsigaliojantys teisės aktų pakeitimai, aktualūs pramonei, bus aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto srityse, darbo teisėje, energetinių resursų, ESG, intelektinės nuosavybės, įmonių teisės, mokesčių teisės ir sutartinės teisės srityse.

Kalbant apie 2022 metais įsigaliosiančius teisės aktų reikalavimus ypatingas dėmesys skirtinas Taksonomijos reglamento nuostatoms. Visuotinai žinoma, kad pramonė turi didelę įtaką klimato kaitai.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis reikalavimas pramonės ir kitoms įmonėms, turinčioms metinių ataskaitų rinkiniuose skelbti nefinansinę informaciją, joje pateikti informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu įmonės veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, gali pasirodyti nereikšmingu ir formaliu. Tačiau tai yra pirmoji kregždė, kuri atneš per artimiausius 5 metus principinius pokyčius pramonės industrijoje.

Kol kas siekiama mąstyseną keisti švelniomis priemonėmis, prie kurių priskirtinas ir reikalavimas papildomus informacijos atskleidimus atlikti metiniuose finansinių ataskaitų rinkiniuose. Tačiau tai greitu metu turės reikšmingą įtaką pramonės įmonių finansavimosi kaštų dydžiui, pagamintų prekių pardavimo sąlygoms ir galiausiai valstybei mokėtinų mokesčių dydžiui. Todėl į tai turėtų būti nukreiptas pramonės įmonių fokusas artimiausiais metais pirmiausiai dėl finansinių paskatų. Laiku neįgyvendinus pokyčių, jų įgyvendinimas ateityje pareikalaus didesnių sąnaudų ir tikėtina patiriant įvairiomis formomis finansines sankcijas.

Kadangi kiekviename reikšmingame pokytyje yra  svarbūs tinkami strateginiai patarimai, mūsų advokatų kontora tuo ir planuoja kurti savo klientams pridėtinę vertę šiuo pokyčių laikotarpiu.

Aplinkosaugos ir NT teisės srityje

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigalios skirtingi mokesčio už aplinkos teršimą tarifai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei, taikytini gamintojams ir importuotojams. Perdirbamosioms pakuotėms bus taikomas mažesnis tarifas. Taip pat patikslinta juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių naudojimo reikalavimų pažeidimus, t.y. papildomai numatyta atsakomybė už neteisėtą požeminio vandens naudojimą be leidimo ar pažeidžiant leidimą.

Nuo gegužės 1 d. padidintos sankcijos juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų pažeidimą. Taip pat nuo minėtos dienos pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės privalės apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Draudimo suma negali būti mažesnė kaip 50 000 EUR vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui – ne mažesnė, kaip 100 000 EUR.

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. statytojas / užsakovas (juridinis asmuo), statybą vykdantis ūkio būdu, arba statytojas / užsakovas (juridinis asmuo ar fizinis asmuo), statybą vykdantis rangos būdu, įdarbinęs statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, privalės, be kita ko, užtikrinti i) statybvietėje statybos darbus atliekančių asmenų identifikavimą, naudojant statybininko ID kodą, bei ii) asmenų, kurie statybvietėje atlieka veiklą, nesusijusią su statybos darbais, identifikavimą.

Nuo kovo 1 d. naujų statinių ir įrenginių statyba bei esamų rekonstravimas ne aukciono būdu išnuomotoje valstybinėje žemėje bus galimas tik i) pagal naujai nustatytą reguliavimą sudarius naujas ar pakeitus esamas valstybinės žemės nuomos sutartis bei ii) sumokėjus atlyginimą už galimybę statyti ar rekonstruoti statinius arba įrenginius. Atlyginimas bus mokamas į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus. Jo dydis priklausys nuo to, ar didėja ir kiek didėja statomo naujo arba rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio bendras plotas ir juo užstatytas žemės plotas.  

Pakeitimai darbo teisės srityje

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso 139 str. pakeitimai, kuriais numatoma, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalės būti mokamos tik bankiniais pavedimais į darbuotojo sąskaitą.

Taip pat 2021 m. liepos mėn. užregistruotas Darbo kodekso 134 str. pakeitimas, kuriuo turėtų būti įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Pagal šį įstatymo pakeitimą kiekvienas iš tėvų, imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, pirmiausia turėtų teisę pasinaudoti 2 mėn. trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų 2 mėn. trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų.

Energetikos sritis

Į nacionalinę teisę buvo perkeltos Europos Sąjungos Švarios energijos paketo nuostatos, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagrindinis šių pakeitimų tikslas – sukurti teisinį pagrindą naujam elektros energetikos rinkos modeliui, kuris yra pažangus ir pritaikytas rinkos naujovėms bei padedantis į rinką integruoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įmonės ir gyventojai įgis daugiau galimybių dalyvauti elektros energetikos rinkoje ir teikti papildomas paslaugas, tokias kaip balansavimo paslaugos teikimas, elektros energijos telkimas, energijos kaupimas ir paklausos pokyčio valdymas. Tikimasi, kad naujos galimybės taip pat pritrauks daugiau investuotojų, padidins rinkos produktų įvairovę bei didins pažangių technologijų diegimą.

Šiuo metu gaminantys vartotojai turi teisę įsirengti iki 500 kW galios atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines. Priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus bus galima įsirengti dvigubai galingesnes – iki 1 MW galios atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines. Taip pat paminėtina, kad planuojami pakeitimai įmonėms leis greičiau ir supaprastinta tvarka (nereikės rengti detaliųjų planų ar keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties) įsirengti didesnės galios elektrines savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Planuojama, kad įstatymų pakeitimai bus priimami 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

ESG

Įmonės, kurios turi pareigą skelbti metinių ataskaitų rinkiniuose nefinansinę informaciją (vadovybės pranešimus), savo nefinansinėse ataskaitose ar konsoliduotosiose nefinansinėse ataskaitose už pasibaigusius 2021 finansinius metus jose pateikia informaciją apie tai, kaip ir kokiu mastu įmonės veikla yra susijusi su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria. Pirmiausiai ataskaitose turi būti atskleidžiama informacija apie tai: (i) kokia jų apyvartos dalis gaunama iš produktų ar paslaugų, susijusių su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria; (ii) kokia jų kapitalo išlaidų dalis ir veiklos išlaidų dalis su turto ar procesais, siejamais su ekonomine veikla, kuri laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria. 2022 metais aplinkos tikslais laikomi klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Nuo 2023 metų tikslų apimtis bus plečiama.

Intelektinės nuosavybės sritis

2022 m. antroje pusėje tikimasi, kad ES įsigalios Bendrasis patentas, kuris yra išplėstinio taikymo patentas, užtikrinantis vienodą apsaugą visose dalyvaujančiose šalyse, taikant „vieno langelio“ principą, suteikiant didžiulių išlaidų pranašumų ir sumažinant administracinę naštą. Nauju reguliavimu bus sukurtas ir Vieningas patentų teismas, kuris užtikrins vieną specializuotą patentų jurisdikciją ir tikėtina, kad vieningą praktiką. Šis intelektinės nuosavybės instrumentas ES yra ilgai laukiamas, kurį šiuo metu yra patvirtinusios 16 ES šalių, ir kuris prisijungs prie jau daugybę metų galiojančio ES prekių ženklo ir dizaino bei užtikrins geresnę intelektinės nuosavybės savininkų apsaugą.

Įmonių teisės srityje

Nuo ateinančių metų sausio 1 d. komunikacijai tarp juridinių asmenų ir valstybės institucijų bus galima naudoti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutę (komunikacija tarp privačių asmenų negalima) ir visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu jo elektroninio pristatymo dėžutės adresu bus laikomas tinkamu. Elektroninio pristatymo dėžutės juridiniams asmenims sukuriamos automatiškai, nuo juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre momento, tačiau turi būti aktyvuotos E. pristatymo sistemoje.

Jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukurta ar aktyvuota, jos adresas yra nežinomas arba siuntėjas pasirenka elektroninės siuntos fizinį pristatymo būdą, suformuotas elektroninės siuntos nuorašas pristatomas gavėjui fiziniu pristatymo būdu Lietuvos teritorijoje. Kai siuntos fiziniu pristatymo būdu įteikti nepavyksta, siuntos nuorašas sunaikinamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šios aplinkybės nustatymo dienos ir E. pristatymo sistemoje pažymima būsena „siuntos nepavyko įteikti“.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, nuo ateinančių metų gegužės 1 d., po pelno paskirstymo likusi paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma turės būti ne mažesnė negu pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus nematerialiajam turtui priskirtų plėtros darbų balansinės vertės ataskaitinių finansinių metų pabaigoje suma (t.y. išlaidų, kurios vykdant plėtros darbus pripažintos nematerialiuoju turtu, pvz. maisto pramonės įmonės laboratorija sukuria naujo produkto receptą ir patirtos išlaidos atitinka nustatytas sąlygas jas pripažinti nematerialiuoju turtu).

Mokesčių teisė

Nuo sausio 1 d. didėja akcizai alkoholiui ir tabako gaminiams. Nustatoma akcizų lengvata mažosioms alaus darykloms – 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus kiekiui taikomas 50% mažesnis akcizų tarifas.

Nuo gegužės 1 d. mokesčių apskaičiavimo tikslais įmonėse naudojamas jų finansinėje apskaitoje taikomas atsargų nurašymo metodas. Iki pakeitimo įmonės privalėjo naudoti tik FIFO (pirmasis į - pirmas iš)  metodą arba gauti VMI leidimą naudoti kitą finansinėje apskaitoje naudojamą metodą.

Sutartinė teisė

Nuo sausio 1 d. naujos (pakeistos) CK nuostatos bus taikomos vartojimo prekių pirkimo-pardavimo sutartims ir numatys: (i) reikalavimus prekių kokybei; (ii) garantijai pagal įstatymą, taip pat kokybės garantijai (komercinei garantijai) taikomas taisykles; (iii) vartotojui palankias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nekokybiškų prekių atveju; (iv) vartotojo teises, kai prekė yra netinkamos kokybės (konkrečios taisyklės numatytos prekės pataisymui ar pakeitimui, taip pat kainos sumažinimui ir pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui.