Siekiama skatinti ES žaliųjų obligacijų rinką – parengtas ES žaliųjų obligacijų standartas

21.06.2019 Siekiama skatinti ES žaliųjų obligacijų rinką – parengtas ES žaliųjų obligacijų standartas

2018 m. kovo mėn. Europos Komisija („Komisija“) paskelbė veiksmų planą dėl tvaraus augimo finansavimo („Veiksmų planas“), kuriame numatyta išsami strategija dėl tolesnio finansų ir finansų rinkų sujungimo su tvarumu (angl. sustainability).

Veiksmų planu Komisija, be kita ko, įsipareigojo sukurti standartus ir ženklus žaliems finansiniams produktams.

2018 m. birželio mėn. Komisija įkūrė Techninę Ekspertų Grupę dėl tvarių finansų („TEG“), kurios tikslas, be kita ko, parengti ataskaitą dėl ES žaliųjų obligacijų standarto („Standartas“), joje remiantis geriausia esama praktika. Per šio tipo obligacijas pritrauktomis lėšomis finansuojami projektai, kuriais sprendžiamos klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, gamtinių išteklių eikvojimo, vandens, oro ar dirvožemio taršos problemos.

2019 m. kovo 6 d. paskelbta tarpinė TEG ataskaita dėl Standarto viešai diskusijai. Gavus dėl jos grįžtamąjį ryšį iš daugiau nei 100 organizacijų, kuris daugiausia buvo teigiamas, 2019 m. birželio 18 d. TEG paskelbė galutinę ataskaitą dėl Standarto („Ataskaita“).

Nors Ataskaita nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas ir/ar dokumentas, kuriuo išreiškiama oficiali Komisijos pozicija, tačiau tikėtina, kad daugelis joje nurodytų rekomendacijų tam tikra forma turėtų būti įgyvendinta ES. Be to, tiek TEG sukūrimas, tiek ir jos Ataskaitos parengimas dar kartą patvirtina, kad ES skiria vis didesnį dėmesį žaliųjų produktų, įskaitant žaliųjų obligacijų rinkos, vystymui. Ir tai nestebina, kadangi Komisijos skaičiavimais Europai per artimiausią dešimtmetį reikės papildomų 180 mlrd. EUR investicijų kasmet vien tam, kad atitiktų Paryžiaus susitarimo nuostatas.

Ataskaitoje, siekiant kuo sparčiau vystyti žaliųjų obligacijų rinką ES mastu, TEG Komisijai pateikė šias pagrindines rekomendacijas:  

  1. Sukurti savanorišką Standartą, kurio projektas pateiktas Ataskaitoje ir joje detaliai aptariamas. Jį sukūrus, būtų didinamas žaliųjų obligacijų rinkos efektyvumas, skaidrumas, atskaitingumas, palyginamumas ir patikimumas, tuo pačiu obligacijų emitentai skatinami leisti būtent žaliąsias obligacijas, o investuotojus į jas investuoti.
  2. Aiškiai apibrėžti ES žaliųjų obligacijų sąvoką, kadangi iki šiol nėra detalaus jos apibrėžimo. TEG siūlo, kad ES žaliosios obligacijos galėtų būti bet kokios rūšies į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktos ir neįtrauktos obligacijos arba kapitalo rinkų skolos instrumentai, išleisti Europos arba tarptautinio emitento ir atitinkantis Standartą.
  3. Remiantis geriausiomis rinkos praktikomis, numatyta, kad Standartą turi sudaryti šie kritiniai elementai:
  • Atitikimas ES taksonomijai: lėšomis, gautomis iš ES žaliųjų obligacijų, turi būti finansuojami arba refinansuojami projektai/veiklos, kurie (a) esmingai prisideda prie bent vieno iš šešių numatytų aplinkosauginių tikslų, (b) esmingai nepažeidžia bet kurių kitų tikslų ir (c) atitinka minimalias socialines apsaugos priemones.
  • Žaliųjų obligacijų struktūros (angl. green bond framework) skelbimas, kuriuo patvirtinamas savanoriškas žaliųjų obligacijų atitikimas Standartui, paaiškinama, kaip emitento strategija dera su aplinkosaugos tikslais ir pateikiamos detales dėl visų esminių aspektų dėl siūlomų lėšų, gautų iš obligacijų emisijos, panaudojimo, procesų ir informacijos apie žaliąsias obligacijas teikimo.
  • Privalomas informavimas dėl lėšų, gautų iš obligacijų emisijos, panaudojimo (lėšų alokavimo ataskaita) ir dėl aplinkosauginės įtakos (įtakos ataskaita).
  • Privalomas išorinio eksperto (vertintojo) žaliųjų obligacijų struktūros (angl. green bond framework) ir galutinės alokavimo ataskaitos
  1. Akreditacija: TEG rekomenduoja, kad išoriniai ekspertai (vertintojai) būtų formaliai akredituoti ir prižiūrimi. TEG mano, kad tinkamiausia Europos institucija, kuri galėtų sukurti ir valdyti tokį akreditacijos rėžimą, yra Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl. European Securities and Markets Authority, ESMA). Kadangi tai užtruks laike, TEG rekomenduoja pereinamajam 3 metų laikotarpiui sukurti tarpinį žaliųjų obligacijų išorinių ekspertų (vertintojų) procesą.
  2. Papildomos rekomendacijos: TEG taip pat siūlo papildomas preliminarias rekomendacijas, kurias įgyvendinus Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir rinkos dalyviams, galėtų būti suteikta paspirtis žaliųjų obligacijų rinkos plėtojimui:
  • Investuotojus, ypatingai institucinius (turto valdymo įmones, pensijų fondų valdymo įmones, draudimo bendroves, bankus ir pan.), skatinti naudoti Standarto reikalavimus, kuriant savo žaliąsias fiksuotųjų pajamų investavimo strategijas ir aktyviai komunikuoti šias savo preferencijas ir lūkesčius žaliųjų obligacijų emitentams, taip pat ir platintojams.
  • TEG rekomenduoja, kad Komisija priimtų ambicingą institucinių investuotojų periodinio atskleidimo rėžimą dėl jų turimų žaliųjų obligacijų paketų.
  • Komisijai ir ES valstybėms narėms svarstyti išvystyti pilnos apimties trumpalaikes ir ilgalaikes finansines paskatas remti ES žaliųjų obligacijų rinkos vystymą sutinkamai su Standartais.
  • TEG skatina visų tipų obligacijų emitentus (privataus ir viešo sektoriaus) savo žaliąsias obligacijas ateityje leisti sutinkamai su Standartų reikalavimais ir atvirai komunikuoti, kokia apimtimi jie planuoja tai daryti.
  • Skatinti Standartų priėmimą per ES ekologinį ženklą (angl. ecolabel) finansiniams produktams. TEG rekomenduoja, kad Komisija aiškiai prioretizuotų Standartą techniniuose kriterijuose, kurie šiuo metu kuriami ES ekologiniam ženklui finansiniams produktams ir kt.

Komisija turėtų detaliai susipažinti su Ataskaita ir nuspręsti, kokių veiksmų reikės toliau imtis, dėl joje suformuluotų TEG pasiūlymų.

Parengė Mantas Gofmanas, advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris