Transporto sektorius po rinkimų: kokių pokyčių tikėtis?

23.10.2020 Transporto sektorius po rinkimų: kokių pokyčių tikėtis?

Komentaro autorė asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė

Pasibaigus pirmajam rinkimų turui, vietą Seime užsitikrino šešios partijos, ir nors galutinė šalies vizija ateinantiems ketveriems metams paaiškės tik po antrojo rinkimų rato ir koalicijų formavimo, jau dabar matyti, kad politinės jėgos tuos pačius sektorius mato labai skirtingai. Vienas tokių sektorių –  transportas, dėl kurio prioritetinių projektų 5 procentų barjerą peržengusių partijų nuomonės ne vienu aspektu išsiskyrė.

Tarpvalstybiniai geležinkelio infrastruktūros projektai – kone visų partijų programose

Į Seimą patekusių partijų programas detaliai išanalizavusi  advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė pastebi, kad  visos partijos išskyrus  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) skiria dėmesio strateginiams „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektams, tačiau akcentus jų atžvilgiu dėlioja skirtingai.

„Laisvės partija (LP) kalbėdama apie „Rail Baltica“ pabrėžia veiksmų koordinavimo su Latvija ir Estija dėl Lenkijos atkarpos įgyvendinimo, leisiančios susijungti ruožą su kontinentinės Europos transporto tinklais, svarbą, Darbo partija (DP) nurodo, kad prioritetas būtų laiku užbaigt šio projekto įgyvendinimą, o Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) teigia, kad visų pirma yra būtina spręsti kamščių ir avaringumo problemas atkarpoje nuo Juragių iki Lenkijos sienos“, - sako Ž. Stugytė.  

Lietuva kaip tranzitinė valstybė

Pasvarstymai apie tai, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija Europos tranzitiniame žemėlapyje labiausiai atsispindėjo dviejų partijų programose, kurios mano, kad daugiausiai potencialo šioje srityje turi geležinkeliai.

„Įdomu, tai, kad DP  sakosi sieksianti didinti krovinių ir keleivių pervežimo Lietuvos geležinkeliais apimtis ir gerinti integraciją į Vakarų Europos vežimo rinką, o štai LSDP, nors ir pritaria krovinių vežimo geležinkeliais apimčių didinimui, kalbėdama apie tranzitinius automobilius pabrėžia, kad yra būtina mažinti jų srautus miestuose, taip pat mini triukšmo sienelių įrengimą miestuose ir gyvenvietėse“, - pastebi advokatė.

Apie ekologiją kol kas tik labai abstrakčiai

Siekdamos nenutolti nuo Europos Žaliojo kurso gairių, visos į Seimą išrinktos partijos savo programose kaip vieną prioritetų išskiria ekologiško transporto vystymą, tačiau, anot Ž. Stulgytės, iki galo nėra aišku, kokiomis priemonės partijos inicijuos norimus pokyčius:

„Visos partijos įtraukė šį aspektą, deja, daugeliu atveju ši tema teliko skambių frazių lygmenyje. Tiesa, DP teigia finansinėmis priemonėmis skatinsianti elektromobilių įsigijimą ir naudojimą, plėsianti elektromobilių viešųjų greitojo įkrovimo stotelių tinklą bei dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių takų atnaujinimą ir plėtrą savo programoje mini ir LSDP“.

Skaitmenizacija ir išmaniųjų technologijų diegimas: sutaria tik dėl integruoto bilieto

Kalbėdama apie inovacijų diegimą transporto sektoriuje, advokatė išskiria kad TS-LKD, DP, LSDP ir LRLS  savo programose mini integruoto visų viešojo transporto rūšių elektroninio bilieto koncepciją. TS-LKD taip pat akcentuoja elektroninių paslaugų plėtrą transporto sektoriuje, geresnį skaitmeninių logistikos dokumentų apdorojimą, išmanias kelių apmokestinimo sistemas, o LRLS teigia sieksiantys iki  2025 m. pagrindinius transporto koridorius padengti 5G ryšiu bei pabrėžia viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo svarbą diegiant intelektines transporto sistemas ir inovacijas.

Palankūs vėjai jūrų ir oro uostams

„TGS Baltic“ advokatės teigimu, kone dosniausiai pažadus partijos dalino Klaipėdos jūros uostui:

„LRLS labai konkrečiai įvardijo: sieks iki 2025 m. gauti apie 1,5 milijardo eurų valstybės investiciją Klaipėdos jūrų uosto plėtrai, apie uosto plėtrą kalba ir TS-LKD, DP, LRLS bei LSDP. „Darbiečiai“ be kita ko mini, kad taikys lanksčią uosto rinkliavų sistemą, supaprastins muitinės procedūras, o socialdemokratai išreiškia ambiciją, kad uostas taptų reikšmingu konteinerių formavimo centru Baltijos jūros regione. Už oro uostų infrastruktūros plėtrą taip pat pasisako dauguma partijų, LRLS akcentuoja skrydžių geografijos plėtros svarbą“.

Verslui aktualios temos liko pamirštos

Apibendrindama partijų pažadus, susijusius su transporto sektoriumi, Ž. Stugytė teigia programose pasigendanti aiškesnės pozicijos svarbiais klausimais verslo atžvilgiu:

„Nei viena partija savo programoje neišreiškė aiškių pozicijų dėl priimtų Mobilumo paketo teisės aktų pakeitimo, nors Mobilumo paketo nuostatos yra itin nepalankios Lietuvos vežėjams ir turės neigiamos įtakos Lietuvai ir kitoms Rytų Europos (periferinėms) valstybėms. Naujasis Mobilumo paketas iš esmės iškraipys konkurencijos lygį kabotažinio vežimo rinkoje ir apribos galimybę smulkioms ir vidutinėms transporto bendrovėms lygiomis teisėmis veikti transporto sektoriuje, kurių įsisteigimo vieta yra Rytų Europa, palyginus su bendrovėmis, kurių įsisteigimo vieta yra Centrinėje ir Vakarų Europoje. Kartu partijų programose pasigendama aiškios pozicijos ir požiūrio dėl įvesto automobilių taršos mokesčio, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“