Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

15.10.2021 Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Komentaro autorius - asocijuotasis partneris Karolis Smaliukas

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) pakeitimus. Nors iš pirmo žvilgsnio pokyčiai gali atrodyti reikšmingi, kol kas negalima teigti, jog įvyko esminė viešųjų pirkimų reforma. Kaip veiks naujoji tvarka – dalis pokyčių įsigalios už kelių mėnesių – priklausys nuo Vyriausybės nutarimų.

Taigi, ar viešųjų pirkimų reforma įvyko? Kol kas sunku tai vadinti reforma, o tikėtina, kad netrukus atsiras ir naujų iniciatyvų dėl įstatymų keitimo. Kontekstui, reikia priminti, kad VPĮ nuo jo priėmimo keistas jau per 40 kartų, o nuo naujos 2017 m. redakcijos buvo keičiamas jau 8 kartus.

Pirkimų centralizavimas

Seimas įtvirtino, kad viešojo sektoriaus pirkimai turės būtų vykdomi per „nacionalinę“ centrinę pirkimų organizaciją (CPO LT), t.y. centralizuotų viešųjų pirkimų katalogą. Vyriausybei ir savivaldybėms palikta teisė steigti ir kitas savo centrines perkančiąsias organizacijas. Jas steigti galės ir valstybės bei savivaldybių valdomų įmonių grupės. Visų centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas bus bendrai administruojamas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT).

Vykdyti necentralizuotus pirkimus bus galima tuomet, kai pirkimas neskelbiamas ir neviršija 15.000 Eur arba, kai skelbiamas ne didesnės nei 10.000 Eur vertės pirkimas. Pati ši išimtis lemia, kad valstybė netiesiogiai skatina geriau neskelbti smulkių pirkimų.

Taigi, nuo 2023 m. sausio mėnesio numatomas detalesnis ir griežtesnis pirkimų centralizavimas ir ribojamos galimybės „išvengti“ centralizuotų pirkimų. Perkančiosios organizacijos galės įsigyti prekes ir paslaugas individualiai – ne iš centralizuoto pirkimo katalogo, tik pagrindusios tokio veiksmo tikslingumą konkretaus pirkimo dokumentuose.

Kita vertus ir dabar svarbiausi projektai (ne tik infrastruktūros, bet net ir maisto produktų pirkimai šveitimo ir ugdymo įstaigoms ir pan.) savivaldos lygyje yra centralizuoti – vykdomi savivaldybių administracijų. Todėl klausimas, ar įsigaliojus pakeitimams įvyks reikšmingas pokytis.

Matyt, didžiausi krūviai teks būtent didžiosioms savivaldybėms, nes gali tekti vykdyti ir tokius pirkimus, kurių anksčiau savivaldybių administracijoms tekdavo rečiau imtis – pavyzdžiui, medicinos srities pirkimų, jeigu sveikatos priežiūros įstaigų steigėjais buvo savivaldybės. Tiesa, savivaldybėms paliekama galimybė ne tik steigti savo CPO ir per jas vykdyti viešuosius pirkimus, bet ir sudaryti paslaugų sutartis su jau veikiančiomis CPO.

Įdomu tai, kad įstatymu yra numatoma, jog Vyriausybė sureguliuos CPO atsakomybės prieš perkančiąsias organizacijas klausimus. Už viešųjų pirkimų pažeidimus pasekmės tenka ne pirkimų vykdytojui (CPO), o būtent sutartį sudariusiai perkančiajai organizacijai. Pagal esamą reguliavimą ir praktiką, jeigu viešajame pirkime, kurį vykdė CPO, nustatomi pažeidimai, tai būtent perkančioji organizacija patiria pasekmes dėl žalos atlyginimo, jai tenka teismo ar ES investicijas administruojančių institucijų sankcijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija kreipiasi dėl žalos atlyginimo ar bylinėjasi su CPO.

Dabar gi VPĮ numatyta, kad žalos atlyginimo klausimus reglamentuos Vyriausybės nutarimas. Įdomu, ar tokiu reguliavimu bus tik nurodytos sąlygos nuostolių kompensavimui, ar nebus siekio riboti atsakomybę apskritai. Tai itin aktualus klausimas, kadangi valstybė didina pirkimų centralizacijos lygį.

Pirkimų specialistų kvalifikavimas

Kitas aspektas, kuris tariamai prisideda prie pirkimų tobulinimo – specialistų kvalifikaciniai pažymėjimai ir jų sistema. Kyla nemažai klausimų, ar tai sudarys esminių kokybinių pokyčių. Sutiktina, kad specialistų kvalifikacijos didinimas yra teisingas kelias tobulinti sistemą. Tačiau, kai specialistams pažymėjimai išduodami kas 5 metus, nenumatyta jų panaikinimo tvarka, kai nustatomi pažeidimai, reguliarus kvalifikacijos kėlimas – kyla abejonių dėl tokios pažymėjimų sistemos efektyvumo.

Specialistų pažymėjimai turėtų būti pradedami išduoti nuo kitų metų liepos, o nuo 2023 m. pirkimų komisijose privalės dalyvauti bent vienas kvalifikuotas specialistas.

Pirkimų supaprastinimas

Įstatymų pakeitimais deklaruojamas administracinės naštos mažinimas. Pavyzdžiui, mažos vertės pirkimų iki 15.000 Eur nebus privaloma skelbti (iki šiol neskelbiami buvo pirkimai iki 10.000 Eur). Tačiau kitoje vietoje kalbama apie pirkimų nuo 10.000 Eur centralizavimą.

Numatoma, kad savivaldybių įstaigoms bus privaloma visus skelbiamus pirkimus virš 10.000 Eur vykdyti centralizuotai, o kitoje vietoje kalbama apie pirkimų iki 15.000 Eur paprastinimą, leidžiant jų neskelbti. Tai reiškia, kad dabar įstaigos (darželiai, mokyklos ir pan.) verčiamos šiuo palengvinimu naudotis dirbtinai, nes paskelbti pirkimo ir pakviesti visų norinčių sudalyvauti pirkime, kurio vertė būtų 10.001 Eur, negalės – jis turės būti vykdomas centralizuotai. Atitinkamai čia priklausomai nuo centralizacijos įgyvendinimo sprendimų, gali tekti skelbti didelius ir atvirus konkursus. Be to, reikia suprasti, kad iš karto nebūtinai atsiras prielaidų sudaryti poreikius tenkinančių sutarčių. Dar turės būti atlikti visi centralizuoti pirkimai, įvykdyti visi formalumai ir t.t.

Kitas supaprastinimas, jog perkančiosios organizacijos, kurių bendra metinė pirkimų vertė neviršija 30.000 Eur, apskritai galės nevykdyti viešųjų pirkimų. Tačiau šioms įstaigoms vis tiek taikomi reikalavimai, kad sutartys būtų sudaromos laikantis viešųjų pirkimų principų. O tai reiškia, kad vis tiek visi suinteresuoti dalyviai galės tokius pirkimus skųsti ir ginčyti teismui, o teismai tokiose bylose pagal analogiją remsis į viešųjų pirkimų praktiką. Taigi, tokioms įstaigoms yra lengviau „nukrypti į lankas“. Be to, kyla abejonių, ar tokioms įstaigoms bus galimybės naudotis CPO paslaugomis ir katalogais.

Taigi, įstatymuose numatyta ir daugiau pakeitimų, tačiau apibendrinant visą paketą, kol kas negalima teigti, jog įvyko esminė viešųjų pirkimų reforma. Centralizuoti pirkimai iš esmės vyksta ir dabar, kai didžiosios savivaldybės jų vertinimu reikšmingu lygiu vykdo centralizuotus pirkimus. Ar duos realios vertės iki 10.000 Eur vertės viešųjų pirkimų centralizavimas – didelis klausimas. Viskas iš esmės priklausys, kaip bus vykdomi tie centralizuoti pirkimai.